- prošvaistė
- próšvaistė sf. (1) 1. šviesi vieta tarp debesų, pragiedrulis: Jau ir saulė per próšvaistę matyti Šil. Tiek lijo be jokios próšvaistės Dkš. Jau, musėt, pagadysis, bo antai jau prošvaistė matyties Vdk. Jokio plyšio, jokios prošvaistės danguje J.Dov. Ir nušvito prošvaistėlė, ir dangus sumėlynavo S.Nėr. | prk.: Kunigėlis šypsosi paskutine sąmonės prošvaiste S.Čiurl. ║ šiaip kokia vieta, tarpas, pro kurį prasiskverbia šviesa: Jų (veimutinių pušų) laja yra plačios kūginės formos, tamsi, tanki, su nedidelėmis prošvaistėmis rš. Atsiradus medžių lajų dangoje prošvaistėms, uosiukai pasitaiso rš. 2. prk. trumpas pasireiškimas teigiamų, laukiamų dalykų: Viliaus gyvenimas buvo toks pat ramus ir be prošvaisčių, kaip ir drumsta upės gelmė J.Dov. Juk negali amžinai trukti toks niaurus, be prošvaisčių gyvenimas rš. Vargas ir skurdas valstiečiui buržuazinėje Lietuvoje tikrai buvo be prošvaistės (sov.) sp. 3. tarpmiškis, laukymė, proguma: Kokie keturi penki kilometrai prošvaistė ir vėl miškas Klvr. Giria tęsėsi toli su mažom prošvaistėm eigulių ūkiams rš. ║ šiaip koks protarpis, praretėjusi, neapaugusi vieta: Jeigu to[je] próšvaistė[je] (žolės neprižėlusioje upės vietoje) paimsim [žuvų], tai paimsim Kbr. Nemune dar yra neužšalusių próšvaisčių Prn. 4. pašvaistė: Aušta aušrelė – šviesi prošvaistėlė, joja brolelis į karą (d.) rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.